„Miško akis“ – tai tylus, bet gilus gamtos žvilgsnis į žmogų. Ji nevertina, neteisia, tik stebi – su kantrybe, su išmintimi, kuri kaupėsi per amžius. Tai žvilgsnis, kuris mato ne tik mūsų išorę, bet ir vidinį pasaulį – trapų, ieškantį, kartais pasiklydusį.
Kūrinio forma – tamsi, reljefinė, primena pačias žemės gelmes. Ji tarytum gyvas priminimas apie archajišką materiją, iš kurios viskas prasidėjo.
„Miško akis“ kviečia pažvelgti į save per gamtos prizmę ir prisiminti ryšį su žeme – tylų, kantrų, gyvybingą.
